Ar normalu niekada nesapnuoti?

Vieni žmonės kiekvieną rytą galėtų papasakoti ilgą, keistą ir emocingą istoriją: kur buvo, ką sutiko, nuo ko bėgo ar kaip staiga išmoko skraidyti. Kiti pabunda ir neprisimena visiškai nieko.

Tik tamsa, miegas ir rytas.

Kai tai kartojasi ne dieną ar savaitę, bet daugelį metų, natūraliai gali kilti klausimas: ar normalu niekada nesapnuoti? Gal mano smegenys miegant veikia kitaip?

Dažniausiai atsakymas yra raminantis: taip, neprisiminti sapnų yra normalu. Labai tikėtina, kad sapnuojate, tačiau pabudus sapnas neišlieka atmintyje.

Moksliniu požiūriu „aš niekada nesapnuoju“ ir „aš niekada neprisimenu sapnų“ nėra tas pats. Antrasis variantas yra gerokai dažnesnis.

Trumpas atsakymas

Ar normalu niekada nesapnuoti?

Dažniausiai – taip. Dauguma žmonių sapnuoja, tačiau gebėjimas prisiminti sapnus labai skiriasi. Vieni sapnus prisimena beveik kasdien, kiti – kelis kartus per metus arba išvis neprisimena.

Sapnų neprisiminimas savaime paprastai nereiškia:

• kad žmogus neturi REM miego;
• kad jo smegenys naktį neveikia tinkamai;
• kad jis nejaučia emocijų;
• kad jo vaizduotė prastesnė;
• kad miegas būtinai yra per gilus arba nekokybiškas.

Svarbiau vertinti ne tai, ar prisimenate sapnus, o kaip miegate ir kaip jaučiatės pabudę.

Ar visi žmonės sapnuoja?

Mokslininkai negali kiekvieną naktį tiesiogiai patikrinti kiekvieno žmogaus sapnų, nes sapnas yra subjektyvi patirtis. Apie jį sužinome tik tada, kai žmogus pabunda ir papasakoja, ką patyrė.

Vis dėlto miego laboratorijų tyrimai rodo, kad sapnavimas yra labai paplitęs. Pažadinus žmogų tam tikru miego metu, ypač per REM miego fazę, jis dažnai gali papasakoti bent dalį sapno.

Kai kuriuose tyrimuose sapnai prisimenami po maždaug 80 procentų pabudimų iš REM miego. Tačiau natūraliomis sąlygomis, kai žmogus nėra specialiai žadinamas laboratorijoje, sapnų prisiminimo dažnis būna gerokai mažesnis.

Todėl mokslas negali visiškai atmesti galimybės, kad kai kurie žmonės tam tikromis naktimis iš tiesų nepatiria jokio sąmoningo sapno. Tačiau žmogui, kuris sako „aš niekada nesapnuoju“, labiau tikėtinas paaiškinimas yra paprastesnis: sapnai vyksta, bet nėra prisimenami.

Kada mes sapnuojame?

Ilgą laiką buvo manoma, kad sapnai atsiranda tik per REM miegą. REM yra angliško termino rapid eye movement trumpinys, reiškiantis greitus akių judesius.

Šioje miego fazėje:

• smegenų aktyvumas kai kuriais aspektais tampa panašesnis į budrumą;
• akys po vokais greitai juda;
• kūno raumenys paprastai būna laikinai stipriai atpalaiduoti;
• sapnai dažnai būna vaizdingi, emocionalūs ir turi aiškesnį siužetą.

Tačiau dabar žinoma, kad sapnuoti galime ir kitose miego stadijose. Sapnai, prisiminti pabudus iš ne REM miego, neretai būna trumpesni, fragmentiškesni, labiau panašūs į mintis, vaizdus ar neaiškius pojūčius.

Taigi sapnavimas nėra paprastas jungiklis, kuris įsijungia tik per vieną miego fazę. Sapnų patirtys gali atsirasti skirtingose miego stadijose, nors ryškiausi sapnai dažniau siejami su REM miegu.

Kodėl neprisimename sapnų?

Sapną patirti ir sapną prisiminti – du skirtingi smegenų procesai.

Galima sapnuoti ilgą, emocionalų sapną, tačiau pabusti be jokio prisiminimo. Kartais lieka tik neaiškus jausmas, kad „kažkas buvo“. Po kelių sekundžių dingsta ir jis.

Sapnų atmintis yra labai trapi. Ji primena užrašą ant aprasojusio stiklo: vos atsiradęs jis jau pradeda nykti.

1. Pabundate ne tuo sapno momentu

Didelę reikšmę turi tai, iš kurios miego stadijos ir kuriuo metu pabundate.

Jeigu pabundate tiesiai iš intensyvaus REM miego, tikimybė prisiminti sapną dažniausiai būna didesnė. Jeigu po sapno dar kurį laiką miegate ir pereinate į kitą miego stadiją, jo turinys gali išnykti.

Ryte dažnai atrodo, kad sapno nebuvo, nors jis galėjo pasibaigti gerokai anksčiau nei suskambo žadintuvas.

2. Nepabundate pakankamai ilgai, kad sapnas būtų „įrašytas“

Kad sapnas taptų prisiminimu, smegenims gali reikėti trumpo pabudimo laikotarpio.

Tyrimai rodo, kad žmonės, dažnai prisimenantys sapnus, naktį paprastai patiria daugiau arba ilgesnių pabudimų. Viename tyrime mokslininkai iškėlė hipotezę, kad sapno informacijai užkoduoti ilgalaikėje atmintyje gali reikėti maždaug dviejų minučių trunkančio pabudimo. Tai nėra universali, galutinai įrodyta taisyklė, tačiau ji parodo, kodėl sapnas gali dingti net žmogui jį ką tik patyrus.

Jeigu miegate gana vientisai ir naktį beveik nepabundate, sapnai gali paprasčiausiai nespėti tapti ryto prisiminimais.

3. Pabudę iš karto nukreipiate dėmesį kitur

Žadintuvas. Telefono ekranas. Laikas. Darbai. Žinutės. Mintis, kad vėluojate.

Vos dėmesys persijungia į dienos reikalus, trapus sapno prisiminimas gali būti prarastas. Kartais pakanka kelių sekundžių.

Žmogus gali pabusti prisimindamas visą sapno sceną, tačiau paėmęs telefoną po minutės jau nebeprisiminti nė vienos detalės.

4. Sapnams tiesiog neskiriate reikšmės

Sapnų prisiminimas iš dalies susijęs su dėmesiu ir įpročiu.

Žmonės, kurie rytais sąmoningai pagalvoja apie sapnus, juos aptaria ar užsirašo, ilgainiui dažnai pradeda prisiminti daugiau. Tai nebūtinai reiškia, kad jie ėmė daugiau sapnuoti. Greičiau jie išmoko greičiau pastebėti ir išsaugoti tai, kas anksčiau išnykdavo.

Lygiai taip pat žmogus, kuris sapnams neteikia jokios reikšmės, gali metų metus jų beveik neprisiminti.

5. Sapnų prisiminimo dažnis natūraliai skiriasi

Nėra vieno „normalaus“ sapnų skaičiaus, kurį žmogus privalėtų prisiminti.

Sapnų prisiminimo dažnis labai skiriasi tiek tarp skirtingų žmonių, tiek skirtingais to paties žmogaus gyvenimo laikotarpiais. Įtakos gali turėti amžius, miego režimas, dėmesys sapnams, emocinė būklė ir individualūs smegenų veiklos skirtumai.

Vienas žmogus sapnus prisimena beveik kasdien. Kitas – kartą per mėnesį. Trečias – tik tada, kai susapnuoja košmarą. Visos šios patirtys gali būti normalios.

Ar sapnų neprisiminimas reiškia, kad labai giliai miegate?

Nebūtinai.

Kartais žmonės, kurie miega vientisai ir retai pabunda, iš tiesų prisimena mažiau sapnų. Tačiau vien iš sapnų prisiminimo negalima patikimai nustatyti nei miego gylio, nei miego kokybės.

Galimi abu variantai:

• žmogus neprisimena sapnų, nes ramiai ir vientisai miegojo;
• žmogus neprisimena sapnų, nors jo miegas buvo trumpas, nereguliarus arba nekokybiškas.

Sapnų neprisiminimas nėra miego kokybės matavimo priemonė.

Daug svarbesni klausimai:

• Ar ryte jaučiatės pailsėję?
• Ar dieną nekankina stiprus mieguistumas?
• Ar dažnai prabundate?
• Ar garsiai knarkiate, springstate arba trūksta oro?
• Ar sunku užmigti?
• Ar miegate pakankamai valandų?
• Ar miego režimas gana pastovus?

Kokybiškas miegas vertinamas pagal jo trukmę, vientisumą, reguliarumą ir savijautą dieną, o ne pagal prisimintų sapnų kiekį.

Ar sapnų neprisiminimas reiškia, kad neturite REM miego?

Ne.

Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų. Žmogus gali turėti įprastus REM miego periodus ir vis tiek neprisiminti nė vieno sapno.

Sapnų prisiminimui neužtenka vien sapnuoti. Dar reikia:

1. pabusti tinkamu metu;
2. bent trumpai išlaikyti sapno informaciją;
3. nukreipti į ją dėmesį;
4. perkelti ją į stabilesnę atmintį.

Todėl sapnų neprisiminimas savaime neįrodo REM miego trūkumo.

REM miego kiekį ir miego stadijas objektyviai galima vertinti miego tyrimu – polisomnografija. To negalima tiksliai nustatyti vien pagal žmogaus pasakojimą apie sapnus ar išmaniojo laikrodžio pateikiamą apytikslę informaciją.

Kaip stresas veikia sapnus?

Stresas gali veikti sapnus labai skirtingai.

Vieniems žmonėms įtemptu laikotarpiu sapnai tampa:

• ryškesni;
• emocingesni;
• labiau chaotiški;
• pasikartojantys;
• susiję su darbu, santykiais, pinigais ar atsakomybe;
• dažniau prisimenami dėl naktinių prabudimų.

Kiti žmonės streso metu gali teigti, kad visiškai nustojo sapnuoti. Tačiau ir šiuo atveju gali būti, kad pasikeitė ne pats sapnavimas, o miego režimas, pabudimo laikas arba gebėjimas išsaugoti sapną atmintyje.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus pabunda iš karto galvodamas apie laukiančias problemas, sapno prisiminimas gali būti akimirksniu išstumtas.

Stresas taip pat gali bloginti bendrą miego kokybę. Todėl svarbiausias klausimas nėra vien „kodėl nebesapnuoju?“, bet ir „ar šiuo metu iš tikrųjų gerai miegu?“.

Ar vaistai gali paveikti sapnus?

Taip. Kai kurie vaistai gali keisti miego struktūrą, sapnų intensyvumą arba tai, kaip dažnai sapnai prisimenami.

Tyrimų apžvalgos rodo, kad daugelis antidepresantų gali sumažinti sapnų prisiminimo dažnį. Tuo pačiu kai kuriems žmonėms vaistai gali sukelti ryškesnius, keistesnius sapnus ar košmarus, ypač pradėjus vartoti vaistą, pakeitus dozę arba jį nutraukiant.

Sapnus ir miegą taip pat gali paveikti:

• raminamieji ir migdomieji vaistai;
• kai kurie kraujospūdį veikiantys vaistai;
• nikotino preparatai;
• vaistų dozės pakeitimai;
• kelių vaistų deriniai.

Vaistų poveikis skirtingiems žmonėms nėra vienodas. Vienam žmogui sapnų sumažėja, kitam jie tampa intensyvesni, o trečias nepastebi jokio skirtumo.

Dėl pasikeitusių sapnų savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų nereikėtų. Jeigu kartu pasikeitė miego kokybė, nuotaika ar savijauta, pokytį verta aptarti su vaistą paskyrusiu gydytoju.

Kaip alkoholis ir kitos medžiagos veikia sapnus?

Alkoholis gali padėti greičiau užmigti, tačiau tai nereiškia, kad jis pagerina miegą.

Tyrimų duomenimis, alkoholis gali pakeisti normalią miego struktūrą: pirmoje nakties dalyje miegas kartais atrodo gilesnis, tačiau antroje dalyje dažnėja miego sutrikimai ir prabudimai. Taip pat gali būti paveikiamas REM miegas.

Dėl to poveikis sapnams gali būti prieštaringas:

• iš pradžių sapnų gali būti mažiau prisimenama;
• paryčiais miegas gali tapti neramesnis;
• atsiradus daugiau prabudimų, sapnai gali pasirodyti ryškesni;
• mažinant arba nutraukiant alkoholio vartojimą sapnai laikinai gali sustiprėti.

Kanapės taip pat gali keisti miego struktūrą. Jas nustojus vartoti, tarp dažnai aprašomų abstinencijos simptomų yra miego sunkumai ir neįprasti arba ryškūs sapnai.

Todėl žmogaus sapnų prisiminimas gali pasikeisti ne tik dėl emocinės būklės, bet ir dėl vartojamų medžiagų bei jų nutraukimo.

Ar nesapnuoti yra blogai smegenims?

Pats sapnų neprisiminimas nėra laikomas smegenų pažeidimo ar psichologinės problemos požymiu.

Miegas svarbus atminčiai, emocijų reguliavimui, mokymuisi ir kitoms smegenų funkcijoms. Tačiau mokslininkai vis dar neturi vieno galutinio atsakymo, kodėl sapnuojame ir ar pats sąmoningai patiriamas sapnas yra būtinas šioms funkcijoms.

Kitaip tariant, miegant smegenys gali atlikti svarbius procesus, net jeigu ryte neprisimenate nė vieno vaizdo ar istorijos.

Negalima teigti, kad sapnus prisimenantis žmogus miega „sveikiau“ už žmogų, kuris jų neprisimena.

Ar sapnų nebuvimas gali reikšti sveikatos problemą?

Dažniausiai – ne.

Jeigu sapnų neprisimenate visą gyvenimą, gerai išsimiegate ir neturite kitų simptomų, vien dėl to nerimauti paprastai nėra pagrindo.

Labiau atkreipti dėmesį reikėtų tada, kai įvyksta staigus ir aiškus pokytis.

Pavyzdžiui:

• anksčiau sapnus prisimindavote beveik kasdien, bet staiga visiškai nustojote;
• pokytis prasidėjo po galvos traumos;
• kartu atsirado atminties, regėjimo, kalbos ar orientacijos problemų;
• labai pasikeitė miego kokybė;
• dieną jaučiate neįprastai stiprų mieguistumą;
• miegodami atliekate intensyvius judesius, šaukiate ar susižalojate;
• pasikeitimas sutapo su nauju vaistu ar jo dozės pakeitimu.

Labai retais atvejais sapnavimo ar sapnų vaizdinių praradimas aprašomas po tam tikrų smegenų sričių pažeidimų. Ši reta neurologinė būklė siejama su vadinamuoju Charcot–Wilbrand sindromu arba anonirija. Tačiau tai nėra įprastas paaiškinimas žmogui, kuris tiesiog nuo vaikystės neprisimena sapnų ir neturi kitų neurologinių simptomų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Vien sapnų neprisiminimas paprastai nėra priežastis skubiai ieškoti medicininės pagalbos.

Pasitarti su šeimos gydytoju arba miego specialistu verta, jeigu kartu yra kitų požymių:

• nuolatinis mieguistumas dieną;
• užmigimas vairuojant, dirbant ar kalbantis;
• garsus knarkimas ir kvėpavimo pauzės;
• dažnas dusimo ar springimo jausmas naktį;
• ilgai trunkanti nemiga;
• dažni košmarai, trukdantys normaliai gyventi;
• sapnų „vaidinimas“ judesiais;
• staigus pažintinių funkcijų arba atminties pablogėjimas;
• ryškus miego pasikeitimas po traumos ar naujų vaistų.

Tokiais atvejais vertinami ne vien sapnai. Gydytojui svarbi visa miego ir sveikatos situacija.

Kaip pradėti prisiminti daugiau sapnų?

Sapnų prisiminimą dažnai galima lavinti. Tam nereikia sudėtingų metodų ar specialių programėlių.

Prieš užmigdami nusiteikite prisiminti

Prieš miegą kelis kartus ramiai sau pasakykite: „Ryte pabudęs prisiminsiu, ką sapnavau.“

Tai gali skambėti pernelyg paprastai, tačiau toks ketinimas nukreipia dėmesį į sapnus ir padidina tikimybę, kad pabudę pradėsite jų ieškoti atmintyje.

Pabudę kelias sekundes nejudėkite

Vos pabudę negriebkite telefono ir nešokite iš lovos.

Kelias sekundes ramiai pagulėkite. Pabandykite prisiminti:

• kur ką tik buvote;
• ką jautėte;
• ar matėte žmogų, vietą, spalvą;
• ar galvoje liko sakinys;
• ar pabudote su neaiškia emocija.

Kartais iš pradžių prisimenamas tik vienas vaizdas. Sutelkę dėmesį į jį galite atkurti daugiau sapno.

Užrašykite net mažiausią detalę

Nebūtina rašyti ilgos istorijos.

Užtenka kelių žodžių:

„Traukinys. Naktis. Ieškojau namų. Jaučiau nerimą.“

Užrašant sapnus smegenys gauna signalą, kad ši informacija svarbi. Po kelių savaičių kai kurie žmonės pastebi, kad sapnų prisimena daugiau ir jie tampa išsamesni.

Pirmiausia prisiminkite, tik tada žiūrėkite į telefoną

Telefonas suteikia daug naujos informacijos, kuri greitai užgožia trapų sapno prisiminimą.

Todėl bent pirmą minutę po pabudimo verta skirti ne ekranui, o tam, kas liko galvoje.

Miegokite pakankamai

REM miego periodai kartojasi per visą naktį ir paprastai ilgėja artėjant rytui. Nuolat miegant per trumpai, gali būti prarandama dalis vėlesnių miego ciklų, iš kurių sapnai dažnai lengviau prisimenami.

Tačiau nereikėtų specialiai bloginti ar skaidyti miego vien tam, kad prisimintumėte daugiau sapnų. Geras, pakankamas miegas yra svarbesnis už sapnų dienoraštį.

Ar būtina prisiminti sapnus?

Ne.

Sapnų prisiminimas gali būti įdomus. Sapnai kartais padeda pastebėti emocijas, baimes ar mintis, kurioms dieną neskiriame dėmesio. Jie gali įkvėpti kūrybai arba tiesiog suteikti keistą rytinę istoriją.

Tačiau sapnų prisiminimas nėra pareiga ir nėra būtinas geros psichologinės ar fizinės sveikatos kriterijus.

Jeigu miegate ramiai, pabundate pailsėję ir dieną jaučiatės normaliai, tai, kad neprisimenate sapnų, savaime nėra problema.

Kartais žmogus neturi paslėpto sutrikimo. Jis tiesiog pabunda per vėlai, kad suspėtų išsaugoti nakties istoriją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Apibendrinimas

Ar normalu niekada nesapnuoti? Dažniausiai – taip, ypač jeigu tiksliau būtų sakyti, kad sapnų niekada neprisimenate.

Sapnai gali išnykti iš atminties per kelias akimirkas. Jeigu nepabundame tinkamu metu, iš karto nukreipiame dėmesį į dienos rūpesčius arba tiesiog nesame įpratę apie sapnus galvoti, ryte gali atrodyti, kad visą naktį galvoje nebuvo nieko.

Sapnų neprisiminimas savaime neparodo, kad trūksta REM miego, kad smegenys neveikia tinkamai ar kad miegas yra blogas.

Svarbiausia stebėti ne naktinių istorijų kiekį, o realią savijautą: ar pakankamai miegate, ar pabundate pailsėję ir ar dieną turite energijos.

Jeigu taip – tikėtina, kad sapnai tiesiog tyliai pasibaigia dar prieš jums spėjant juos parsinešti į rytą.

Šaltiniai

1. National Institute of Neurological Disorders and Stroke – Brain Basics: Understanding Sleep
2. NICHD – What Happens During Sleep?
3. Siclari ir kt. – The Neural Correlates of Dreaming
4. Vallat ir kt. – Increased Evoked Potentials to Arousing Auditory Stimuli During Sleep
5. Van Wyk ir kt. – Increased Awakenings From NREM Sleep Explain Differences in Dream Recall
6. Nicolas ir Ruby – Dreams, Sleep, and Psychotropic Drugs
7. Tribl ir kt. – Dreaming Under Antidepressants: A Systematic Review
8. Ebrahim ir kt. – Alcohol and Sleep: Effects on Normal Sleep
9. Schierenbeck ir kt. – Effect of Recreational Drugs Upon Sleep
10. Scarpelli ir kt. – Neurobiological Mechanisms of Dreaming
11. CDC – About Sleep